- kuokelinis
- kuokẽlinis, -ė adj. (1) DŽ → kuokelis: Žiedai, turintys vien tik kuokelius, vadinami kuokeliniais, arba vyriškais J.Dag. Kuokeliniai žiedai su 1 kuokeliu P.Snar. Kuokeliniai [plaukuotojo beržo] žirginiai nusvirę, piesteliniai – statūs rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.